Pradėkime nuo labai labai senai… Pleistocenas – Žemės raidos epocha, kuri prasidėjo prieš 2,588 mln. metų, baigėsi prieš 12 tūkst. m. Tuo laiku formavosi didžiuliai ledynai, kartais apimdavę net 30 proc. Žemės paviršiaus ploto. Vienas tokių ledynų, susiformavęs Skandinavijoje, pasiekė dabartinę Lietuvos teritoriją. Beslinkdamas ledynas ardė Skandinavijos, Baltijos jūros dugno, Alandų salyno uolienas. Uolienų atplaišas gludino, trynė į smulkesnes daleles, gabeno į dabartinės Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir kt. šalių teritorijas, kur nugulė ir visam laikui pasiliko. Taigi, Lietuvos teritorijoje esantys visi įvairaus dydžio akmenys, rieduliai yra „atvykėliai“ ir jų amžius siekia 1,4–2,1 mlrd. metų.
Dituvos mokyklos akmuo yra magminių intrūzinių uolienų grupei priklausantis granitas, sudarytas iš kvarco, lauko špatų ir žėručio mineralų mišinio. Granitai susidaro tose vietose, kur veikia didelis slėgis ir temperatūra.
Ar žinote, kad:
- Akmens amžiuje iš riedulių buvo gaminami įvairūs įrankiai, ginklai, vėliau – statomi gynybiniai įtvirtinimai, pilys, bažnyčios ir kiti pastatai, grindžiami keliai.
- Dabar rieduliai naudojami pamatams įrengti, paminklams, skaldai ir kitoms statybinėms medžiagoms gaminti, tai puiki statybinė medžiaga, tinkanti tiek vidaus, tiek ir lauko apdailai.
- Puikiai tinka stalviršiams.
- Kai kuriose Lietuvos vietose dideli pavieniai rieduliai vadinami mokais, kūliais.
- Kai kurie akmenys apipinti padavimais ir legendomis, kaip pavyzdžiui, Puntuko akmuo Anykščių rajone.
- Nuo pagonybės laikų yra likusių vis dar šventais laikomų akmenų, kaip pavyzdžiui, Dievo stalas, esantis Plungės rajone.
- Kai kurie akmenys turi vardus, pavyzdžiui, Kriaučiaus akmuo Kelmės rajone, Martyno akmuo Šiaulių rajone ir t.t.
- Yra dvi didelės riedulių ekspozicijos Lietuvoje – Respublikiniame Vaclovo Into akmenų muziejuje Mosėdyje ir Lietuvos geologijos muziejuje Vievyje.
- Didžiausias Lietuvos riedulys – Puokės akmuo (Barstyčių) Skuodo rajone.
