Mokyklos istorija
Dituva – kaimas Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje, 6 km į Šiaurės Vakarus nuo Priekulės, prie Plento į Klaipėdą. Kaimas yra įsikūręs Minijos upės dešiniajame krante. Apie tai, kaip atsirado kaimas yra išlikę mažai duomenų. Istoriniuose šaltiniuose Dituvos vardas pirmą kartą randamas 1540 m., tuomet vietovė buvo vadinama DYTTWE; vėliau – 1647 m. – DYTTAUWEN. Kai kurie šaltiniai teigia, kad gyvenvietės pavadinimas kilo nuo kaime gyvenusio gyventojo Dytter Jacuff vardo, kitur teigiama, kad pavadinimas galėtų būti kilęs iš Ditavos upės vardo. Kodėl gyvenvietė pradėta vadinti Dituva nėra žinoma, nes iki XX a. pradžios žmonės vadino kaimą Ditava.
Istoriko J. Sembrizkio duomenimis, pirmoji mokykla čia atidaryta 1737-1739 m. Ši mokykla buvusi maža, medinė, su šiaudiniu stogu, vieškelio Klaipėda-Priekulė kairiojoje pusėje. Šią mokyklą lankė Derceklių, Kuodžių, Lingių, Nibrų, Šūdnagių, Traubų sodžių vaikai. Pirmasis žinomas kvalifikuotas mokyklos mokytojas – Liudvikas Kuršaitis (vok. Ludwig Kurchat). Jis 1851 m. baigė tuometinės Ylavos (dab. Lenkija) mokytojų seminariją. Kuršatas, remiantis gyventojų ir kronikų duomenimis aprašė, kad pirmasis mokytojas buvo Konradas, kuris dirbo dar prieš Septynerių metų karą, vykusį 1756-1763 m.
Apie 1862-1864 m. to pačio kelio Klaipėda-Priekulė, tik jau dešiniojoje pusėje buvo pastatyta didesnė, dviklasė mokykla, dėl to, nes labai išaugo mokinių skaičius. Ši data nėra visiškai tiksli, kadangi archyvinių duomenų apie tai, kada statytas dabartinis pastatas išlikę nėra, o VĮ ,,Registrų centro‘‘ duomenys, kurie statybos datą nurodo 1852 m. yra istoriškai nepagrįsti. Tačiau pagal pastato architektūrą, istoriniu požiūriu jis datuotinas XIX a. II puse.
Nuo 1866 m. mokykla tapo triklasė, vis dėl to, naujoje mokykloje vietos nebuvo pakankamai – XIX a. II pusėje papildomai buvo nuomotos patalpos vietinio dvarininko Pilzeckerio pastate. Nuo 1877 m. Dituvoje mokytojavo Jurgis Raudonius, nuo 1899 m. – dar ir Paulis Stumberis. XX a. pr. Dituvos mokykloje dirbo tėvas ir sūnus Hoffmannai, Jonas Stepputis. XIX a. pab. – XX a. pr. Dituvos mokykloje mokinių skaičius sumažėjo, dėl to, nes įsikūrė mokyklų gretimuose kaimuose, Dituvos mokykla vėl tapo dviklase. Dituvos mokykloje mokėsi teologas, kultūros darbuotojas, Čikagos lietuvių evangelikų liuteronų išeivių vyskupas Hansas Jurgis Dumpys. Jis čia mokėsi 1939-1943 m. vėliau pasitraukė į Vokietiją.
1898-1923 m. mokyklos vadovas buvo Wilhelmas Stumberis, po jo iki 1944 m. – Hansas Žardininkas. Mokykloje prieškaryje dirbo K. Sprogytė, būsimasis Klaipėdos krašto pedagoginio instituto direktorius Arthuras Plehwė, Baldūnas, Strohkorbas, O. Zemturytė . Iki XX a. 4 deš. mokomoji kalba buvo vokiečių, vėliau lietuvininkų vaikai mokyti lietuvių, vokiškai kalbančių šeimų vaikai – vokiečių kalbomis. Mokyklų draugijos iniciatyva čia dar įsteigta privati lietuvių mokykla, kurioje mokytojavo Hojerytė.
- 1945–1957 m. Dituvos pradinei mokyklai vadovavo V. Petrikas.
- 1954 m. vyko mokyklos reorganizacija į septynmetę mokyklą.
- 1957 m. mokyklai vadovavo Juška (tragiškai žuvo).
- 1957 m. iki 1968 m. vadovavo Prielgauskas (lietuvių kalbos ir literatūros specialistas).
- 1968–1971 m. mokyklai vadovavo D. Žutautienė.
- 1971–1981 m. mokyklai vadovavo Aldona Butkutė, pavaduotoja – Irena Krungolcienė. Jai vadovaujant suaktyvėjo mokyklos gyvenimas.
- 1981–1993 m. mokyklai vadovavo Algirdas Venclovas, pavaduotoja – Zuzana Genovaitė Grinienė.
- Nuo 1992 m. mokyklai suteiktas pagrindinės mokyklos statusas.
- 1993–1994 m. mokyklai vadovavo Rimantas Augaitis, pavaduotoja – Zuzana Genovaitė Grinienė.
- 1994–2020 m. mokyklai vadovavo Ina Petuškienė-Kazlauskaitė-Žvinklienė, pavaduotoja – Zuzana Genovaitė Grinienė.
- 1995–2020 m. direktorės pavaduotoja Lina Kasparavičiūtė-Nedveckienė.
- 2015 m. mokykla buvo renovuota.
- Nuo 2020 m. mokyklos direktorė – Lina Nedveckienė, pavaduotoja – Renata Padeginskienė.
Šaltiniai:
- Juška Albertas, Mažosios Lietuvos mokykla, Klaipėdos universiteto leidykla, Klaipėda, 2000, p. 381.
- Klaipėdos raj. Priekulės sen. Dituvos km. mokykla, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 55/57998, registro Nr. 44/76747, 1 t. 15.3.
- Sembritzky J. Gescihte des Kreises Memel, Memel, 1918, S. 117. Medžiagą rinko istorijos mokytojos Margarita Endriuškaitė ir Milda Kontrimė.
