Edukacinės erdvės

Edukacinės erdvės mūsų mokykloje

Mūsų mokykla ypatinga tuo, kad yra geografiškai patogioje ir vaikams saugioje vietoje. Norint, kad mokykloje visi jaustųsi ne tik saugiai, bet ir jaukiai, sumanyta keisti mokyklos aplinką. Kuriamos įvairios edukacinės erdvės, poilsio ir ramybės kampeliai.

Edukacinės vidaus erdvės

Parodos I a.

Parodos II a.

Parodos ant kamino

Šaškių stalas

Edukacinės lauko erdvės

Lauko klasės

Aktyvioji erdvė

Taiklumą lavinantys žaidimai

Šaškių kelmas

Paukščių miestelis

Kūrybinė erdvė

Žemyna, žemės deivė, globojanti augaliją, gyvūniją ir žmones, turėjusi reikalų su žemdirbiais. Šiai deivei, neįtinka tie, kurie tingėdavo dirbti, tad turėti mokyklos kieme tokią skulptūrą labai svarbu, kad nuolat primintų, iš ko žmogus gyvena – iš visa maitinančios motinos Žemės. Senovėje mūsų protėviai Žemei aukodavo aukas. Dažniausiai tai darydavo pradėdami ir baigdami įvairius žemdirbystės darbus, pradėdami ir baigdami statyti namus, kurdami gyvenvietes. Kaip ir mokymosi procese nauja veikla kasdien yra neišvengiama, kasdien prasideda naujos pamokos, įgyjamos naujos žinios, kasmet prasideda nauji mokslo metai. Tad ši skulptūra yra svarbiausia nuolatinio atsinaujinimo ir kasdieninės svarbios pradžios bei laimingos ir svarios pabaigos liudytoja bei pagrindinė globėja. Lada harmonijos, meilės ir grožio deivė, visuomet suteiks jėgų dvejojantiems, nusiminusiems, ar paklydusiems žinių labirinte. O štai lietuvių tautosakoje minima Pelėda, išminties simbolis, žiniuonių paukštis, saugo savyje įkūnytas paslaptingas žmogaus likimą lemiančias jėgas. Ypač archajiška deivė, matanti naktį, sulyginama su žiniomis, įgyjamomis mokykloje, nušviečiančiomis teisingą kelią ir moksleiviui, ir mokytojui net tamsiausią ir beviltiškiausią naktį. Taigi, Žemynos, Lados, Pelėdos ir Angelo skulptūros mokyklai teikia pirmapradžių senovės lietuvių dievų apsaugą tikrą palaiminimą mokyklai, jos bendruomenei ir mokymosi vyksmui.

„Basų kojų takas“

Parke įrengtas „Basų kojų takas“ – sveikatinimo ir atsipalaidavimo priemonė gryname ore. Tako ilgis 40 metrų, o užpildas gamtinės medžiagos: akmenys, smėlis, medžių sėklos, skiedros, spygliai, kriauklės, medžių trinkelės, mulčius, kankorėžiai ir t.t.


Daržo ir sodo erdvė

Įrengta daržo zona. Joje įrengtos pakeliamos lysvės, kurias pavasarį mokiniai apsodina pačių išaugintais sodinukais, daržovių sėklomis. Visą augalų vegetacinį laikotarpį lysves prižiūri patys mokiniai, o rudenį džiaugiasi suvešėjusiais vaistiniais augalais ir užaugintomis daržovėmis.

 

Vabzdžių ir vabalų namai

Vabalų viešbučiai padeda saugoti dėl žmogaus veiklos nykstančią biologinę įvairovę. Taip pat šie nameliai privilioja naudinguosius vabzdžius į kiemą ar sodą ir natūraliu būdu padeda kovoti su kenkėjais. Plėšrūs vabzdžiai kontroliuoja amarų ir vikšrų kiekį. Vabzdžiai vėdina, purena ir papildo maisto medžiagomis dirvožemį, ardo biologines atliekas. Ir be abejo, vabzdžiai labai svarbūs augalų dauginimuisi, nes apdulkina 85 proc. pasaulio augalų. Vabalų viešbutyje gali gyventi įvairūs vabalai: bitės, kamanės, vapsvos, širšės, boružės, vėdarėliai, grambuoliai, dilgėlinukai, uodai, kopūstiniai baltukai, juodosios skruzdės, kolorado vabalai, musės, raudonosios skruzdės, mėšlavabaliai, skiautvabaliai, laumžirgiai, žiogai. Vabalų viešbutis atlieka ir edukacinę funkciją, kai ne tik vaikai, bet ir suaugusieji mokosi stebėti bei pažinti vabzdžių pasaulį.


Vabalų viešbučio gyventojai

Poilsio erdvė

Muzikinė erdvė su tabalais

Abėcėlė

Klasė

Geometrinės figūros

Dituvos mokyklos akmuo

Pradėkime nuo labai labai senai… Pleistocenas – Žemės raidos epocha, kuri prasidėjo prieš 2,588 mln. metų, baigėsi prieš 12 tūkst. m. Tuo laiku formavosi didžiuliai ledynai, kartais apimdavę net 30 proc. Žemės paviršiaus ploto. Vienas tokių ledynų, susiformavęs Skandinavijoje, pasiekė dabartinę Lietuvos teritoriją. Beslinkdamas ledynas ardė Skandinavijos, Baltijos jūros dugno, Alandų salyno uolienas. Uolienų atplaišas gludino, trynė į smulkesnes daleles, gabeno į dabartinės Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir kt. šalių teritorijas, kur nugulė ir visam laikui pasiliko. Taigi, Lietuvos teritorijoje esantys visi įvairaus dydžio akmenys, rieduliai yra „atvykėliai“ ir jų amžius siekia 1,4–2,1 mlrd. metų.
Dituvos mokyklos akmuo yra magminių intrūzinių uolienų grupei priklausantis granitas, sudarytas iš kvarco, lauko špatų ir žėručio mineralų mišinio. Granitai susidaro tose vietose, kur veikia didelis slėgis ir temperatūra.
Ar žinote, kad:

  • Akmens amžiuje iš riedulių buvo gaminami įvairūs įrankiai, ginklai, vėliau – statomi gynybiniai įtvirtinimai, pilys, bažnyčios ir kiti pastatai, grindžiami keliai.
  • Dabar rieduliai naudojami pamatams įrengti, paminklams, skaldai ir kitoms statybinėms medžiagoms gaminti, tai puiki statybinė medžiaga, tinkanti tiek vidaus, tiek ir lauko apdailai.
  • Puikiai tinka stalviršiams.
  • Kai kuriose Lietuvos vietose dideli pavieniai rieduliai vadinami mokais, kūliais.
  • Kai kurie akmenys apipinti padavimais ir legendomis, kaip pavyzdžiui, Puntuko akmuo Anykščių rajone.
  • Nuo pagonybės laikų yra likusių vis dar šventais laikomų akmenų, kaip pavyzdžiui, Dievo stalas, esantis Plungės rajone.
  • Kai kurie akmenys turi vardus, pavyzdžiui, Kriaučiaus akmuo Kelmės rajone, Martyno akmuo Šiaulių rajone ir t.t.
  • Yra dvi didelės riedulių ekspozicijos Lietuvoje – Respublikiniame Vaclovo Into akmenų muziejuje Mosėdyje ir Lietuvos geologijos muziejuje Vievyje.
  • Didžiausias Lietuvos riedulys – Puokės akmuo (Barstyčių) Skuodo rajone.

Akmenų tyrinėjimo erdvė

Pievos tyrinėjimo erdvė